Nuotekų valyklos esminiai reikalavimai. Valymo įrenginių reglamentas
36
post-template-default,single,single-post,postid-36,single-format-standard,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode_grid_1300,footer_responsive_adv,hide_top_bar_on_mobile_header,wpb-js-composer js-comp-ver-4.11.2.1,vc_responsive
 

Nuotekų valyklos esminiai reikalavimai

Nuotekų valyklos esminiai reikalavimai

Paimta iš ” DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.02.05:2004 „NUOTEKŲ VALYKLOS. PAGRINDINĖS NUOSTATOS“ PATVIRTINIMO “

12. Projektuojant nuotekų valyklas, įvertinama būsima jų įtaka aplinkai ir dėl to nustatomi būtini apribojimai dėl:

12.1. didžiausio nuotekų valyklos statinių – pastatų ir įrenginių (nusodintuvų, pūdytuvų ir kt.) aukščio;
12.2. kvapo ir triukšmo sklidimo;
12.3. gruntinio vandens lygio ir kokybės išsaugojimo;
12.4. aplinkos išsaugojimo;
12.5. saugių atstumų tarp pastatų ir tinklų;
12.6. reikalingų statybų plėtimo;
12.7. specifinių reikalavimų nuotekų valyklos statybos medžiagoms.
13. Valykla turi būti suprojektuota ir pastatyta naudojant geriausias technologijas, o nuotekos valomos ir šalinamos taip, kad būtų daroma mažiausia įtaka aplinkai. Nuotekų išleidimo sąlygų nustatymo ir leidimų išdavimo tvarką nustato aplinkos ministras [7.2.3].
14. Išleidžiamose į paviršinius vandens telkinius nuotekose negali būti viršytos aplinkos ministro patvirtintos ribinės teršalų vertės [7.2.3].
15. Nuotekų valykla privalo atitikti šiuos reikalavimus:
15.1. tenkinti šalyje galiojančius reikalavimus dėl nuotekų išleidimo vietos ir kokybės;
15.2. išleidžiamų valytų nuotekų debitai neturi viršyti nurodytų aplinkosaugos institucijų išduotuose leidimuose;
15.3. išleidžiamų valytų nuotekų kokybė turi tenkinti galiojančius arba leidimuose nurodytus reikalavimus, esant bet kokiems valomų nuotekų debitams ir nuotekų valyklų krūviams;
15.4. nuotekų valyklos aptarnaujantis personalas turi turėti saugaus darbo sąlygas;
15.5. turi būti užtikrintas nuotekų valyklos statinių ilgaamžiškumas;
15.6. nuotekų valyklos technologinė įranga, talpos, vamzdynai turi būti sandarūs;
15.7. turi būti sudarytos tinkamos sąlygos aptarnauti ir prižiūrėti nuotekų valyklų technologinę įrangą ir statinius;
15.8. turi būti įvertintas galimas poreikis išplėsti, modernizuoti nuotekų valyklą;
15.9. turi būti užtikrintas nuotekų valyklos veikimo patikimumas, o galimų jos sutrikimų pavojus ir poveikis aplinkai turi būti minimalūs;
15.10. nuotekų valykla turi būti ekonomiška, t.y. jos statybos ir eksploatavimo išlaidos turi būti minimalios;
15.11. energijos sąnaudos statyti ir eksploatuoti nuotekų valyklą turi būti keik galima mažesnės;
15.12. iš nuotekų valyklų šalinamų atliekų (teršalų, dumblo) kiekis ir užterštumas turi būti kiek galim mažesnis;
15.13. turi būti sudaryta galimybė ekonomiškai panaudoti arba saugiai šalinti iš nuotekų valyklos atliekas (teršalus).
16. Nuotekų valyklų konstrukcijos turi būti:
16.1. atsparios apkrovoms, galinčioms veikti valyklų statybos ir eksploatavimo metu (vandens slėgiui, statinėms ir dinaminėms apkrovoms nuo veikiančios technologinės įrangos);
16.2. atsparios nuotekų dumblo, oro ir dujų ardomajam cheminiam ir biologiniam poveikiui, o taip pat dėl temperatūros pokyčių atsirandančioms jėgoms;
16.3. apsaugotos nuo išplukdymo.
17. Apskritų gelžbetoninių rezervuarų, kurių viršutine dalimi riedės guminiai ar poliuretaniniai dumblo grandiklių vežimėlių ratai, paviršius (vėžės), turi būti horizontalus ir atsparus šalčiui ir apledėjimui bei prieš apledėjimą naudojamų druskų poveikiui.
18. Įvertinti galimus netolygius nuosėdžius tarp konstrukcijų, o taip pat tarp konstrukcijų ir technologinės įrangos bei vamzdynų.
19. Naudoti lanksčius sujungimus tarp statybinių konstrukcijų ir įrangos.
20. Konstrukcijose skirtingos sudėties metalų sąlyčio vietose numatyti apsaugos nuo korozijos ir galvaninių srovių susidarymo priemones.
21. Įvertinti orapūčių ir kompresorių keliamą triukšmą ir vibraciją.
22. Jeigu konstruktyviniai, apkrovų veikiami nuotekų valyklų elementai yra plastikiniai, turi būti įvertinta ardomoji aplinkos įtaka jiems (ultravioletinė radiacija, temperatūros ir kt.).
23. Nuotekų valyklai reikalingas ypatingas naudojamų medžiagų patvarumas, todėl turi būti naudojamos korozijai atsparios medžiagos arba naudojamos medžiagos turi būti padengiamos antikorozine danga.
24. Nuotekų valyklos statybai naudojamos medžiagos turi atitikti statybos konkurso sąlygose nurodytus reikalavimus. Specialių savybių medžiagos gali būti naudojamos Statytojo nurodymu.
25. Įranga ir jungiamosios detalės (varžtai, veržlės, poveržlės), kurios bus koroduojančioje aplinkoje ar veikiamos drėgmės, turi būti iš nerūdijančio plieno.
26. Nuotekų valyklos statybos vieta parenkama taip, kad valyklos poveikis aplinkai būtų keik galima mažesnis.
27. Nuotekų valyklos poveikio aplinkai sumažinimui turi būti naudojamos specifinės priemonės (kvapus skleidžiančių įrenginių uždengimas, mažiau kvapų, aerozolių ir triukšmo skleidžiančių valymo technologijų parinkimas, nuotekų valyklų įrengimas toliau nuo gyvenamųjų rajonų ir kt.).
28. Pastačius nuotekų valyklą, turi būti atliktas jos technologinių talpų sandarumo bandymas.
29. Gelžbetonio talpos bandomos užpildžius jas darbiniu skysčiu (kuris bus talpose jų eksploatavimo metu) arba vandeniu. Užpildžius atliekama talpų sandarumo vizualinė apžiūra. Po tokios apžiūros atliekamas sandarumo bandymas pagal įprastinius gelžbetonio talpų sandarumo bandymo reikalavimus.
30. Gruntinių talpų sandarumo bandymas atliekamas pagal įprastinius jų sandarumo bandymo reikalavimus.
31. Į aeruojamas talpas tiekiamo suspausto oro greitis vamzdžiuose, siekiant išvengti aplinkos taršos triukšmu, neturi viršyti 20 m/s.
32. Dėl kenksmingo riebalų poveikio nuotekų valymo procesams ir vandens telkiniams jie turi būti išskirti iš nuotekų, o ne ištirpinti ar emulguoti.
33. Jeigu į buitines ir komunalines nuotekas patenka nuotekos iš restoranų, viešbučių, maisto pramonės įmonių, nuotekų valyklų sudėtyje turi būti riebalų ir alyvos atskyrimo įrenginiai. Vietoje jų gali būti įrengti bendri riebalų, alyvos ir smėlio išskyrimo įrenginiai arba išskyrimas gali būti atliekamas pirminiuose nusodintuvuose.
34. Iš visuomeninio maitinimo ir panašių įmonių išleidžiamose nuotekose esantys riebalai turi būti išskiriami tose įmonėse riebalų (alyvos) skirtuvuose.
35. Riebalų ir alyvos skirtuvuose surinkti riebalai ir alyvos šalinami laikantis šiame Reglamente nurodytų saugos reikalavimų.
36. Lyginamuosiuose rezervuaruose turi būti įrengtos aeravimo sistemos, neleidžiančios susidaryti juose anaerobinėms sąlygoms ir nemaloniems kvapams.
37. Pirminio nusodinimo įrenginiams taikomi tokie patys esminiai reikalavimai kaip ir antriniams nusodinimo įrenginiams. Reikalavimai antriniams nusodintuvams yra nurodyti skirsnyje „Veikliojo dumblo procesas“.
38. Technologinių talpų ištuštinimas neturi pakenkti įrenginių stabilumui nepriklausomai nuo gruntinio vandens lygio. Esant būtinumui, numatomos apsaugos prieš galimą įrenginių išplukdymą priemonės:
38.1. įrenginių apsunkinimas betono balastu;
38.2. atbulinių vožtuvų įrengimas žemiau įrenginių rezervuarų dugno;
38.3. gruntinio vandens lygio laikinas pažeminimas
39. Projektuojant nuotekų valyklas, reikia numatyti triukšmo skleidimą mažinančias priemones nuo veikiančių:
39.1. orapūčių, triukšmo slopintuvų ir suspausto oro tiekimo vamzdynų;
39.2. purslinių aeratorių, elektros variklių ir reduktorių.
40. Naudojant pneumatinę aeracijos sistemą, reikia įvertinti galimybę sumažinti tėkmes greičius ir dinaminius slėgio nuostolius suslėgto oro tiekimo vamzdžiuose.
41. Reikia numatyti priemones karštų suslėgto oro tiekimo vamzdynų apsaugai.
42. Daugiausia aeravimo rezervuarai nedengiami, tačiau kai kuriais atvejais aeravimo rezervuarus reikia uždengti (siekiant neleisti aerozolių, kvapų sklidimo, įrengiant nuotekų valyklas netoli gyvenamųjų rajonų ir pan.).
43. Biologinių plėvelinių reaktorių sienutės ir pagrindas turi atlaikyti vandens slėgį, galintį susidaryti užsikimšus laikmeniui, išskyrus tuos atvejus, kai laikmens užsikimšimas yra negalimas arba kai konstrukcijos nėra laikančios.
44. Kai laistomųjų reaktorių laikmuo yra sudarytas iš mineralinių medžiagų, reikia įvertinti reaktorių sienučių sezoninio pobūdžio išsiplėtimų ir susitraukimų sukeliamas įražas.
45. Nardinamieji reaktoriai ir rezervuarai turi būti suprojektuoti taip, kad eksploatavimo metu juose susidarytų minimalus dumblo kiekis, būtų užtikrintas pakankamas jų standumas ir nebūtų pažeista mechaninė įranga. Siekiant išvengti nemalonaus kvapo, vietoje anaerobinių tvenkinių gali būti įrengiami dviaukščiai (pūdomieji) nusodintuvai.
46. Dėl nemalonaus kvapo skleidimo (pvz., iš biologinių tvenkinių) tvenkiniai gali būti statomi ne arčiau kaip 200 m iki gyvenamųjų namų.
47. Parenkant tvenkinių statybos vietas, reikia įvertinti vėjų kryptis, reljefą, kraštovaizdžio ypatumus, gruntinio vandens lygį, geologines sąlygas, poplūdžio galimybes.
48. Nuotekų dezinfekavimo tikslas – pagerinti valytų nuotekų mikrobiologinę kokybę, jeigu tai yra reikalinga dėl jautrių vandens naudotojų, esančių pasroviui nuo valytų nuotekų išleidimo į vandens telkinį (upę) vietos.
49. Nuotekų valyklos valytų nuotekų dezinfekavimas gali būti reikalingas dėl žmonių apsaugos nuo galimo užkrėtimo patogeniniais mikroorganizmais, kai jos išleidžiamos į:
49.1. maudymuisi naudojamą vandens telkinį, paplūdimį ar kitas poilsio vietas;
49.2. vėžiagyvių nerštavietės ir buveines;
49.3. gamybiniam vandeniui ar nekontroliuojamam drėkinimu naudojamą telkinį arba talpą;
49.4. vandenis, kurie naudojami kaip geriamojo vandens gavybos šaltiniai.
50. Organikos pūdymo dujų tiekimo vamzdžiuose prieš dujų naudojimo įrenginius, sieros šalinimo įtaisus ir kompresorius turi būti įranga, neleidžianti plisti ugniai.
51. Cheminių ir kenksmingų medžiagų laikymas, krovimo ir iškrovimo darbai turi būti atliekami taip, kad transportuojant, pilant, laikant, maišant ir naudojant chemines ir pavojingas medžiagas, nebūtų kenkiama žmonėms ir aplinkai (sklindant dujoms, garams, skysčiams ir dulkėms). Laikantis šio reikalavimo:
51.1. patalpa, į kurią yra tiekiamos cheminės medžiagos ar vyksta jų paruošimas nuotekų valymo naudojimui, turi būti atitverta ir numatytas atsitiktinai išsiliejusių cheminių medžiagų surinkimas, nesukeliant pavojaus žmonėms ir aplinkai;
51.2. cheminių medžiagų laikymo talpos turi būti pagamintos iš poveikiui atsparių medžiagų;
51.3. cheminių medžiagų tiekimo į laikymo talpas ir cheminių medžiagų ėmimo iš jų vamzdynai turi būti sandarūs ir pagaminti iš poveikiui atsparių medžiagų;
51.4. cheminių medžiagų laikymo talpų pripildymo lygį ir šių medžiagų kokybę turi būti galima kontroliuoti už šių talpų ribų;
51.5. turi būti numatytos priemonės, neleidžiančios perpildyti cheminių medžiagų laikymo talpų;
51.6. turi būti numatytos priemonės saugiai surinkti išsiliejusias chemines medžiagas, įrengiant apsaugines sienutes arba cheminių medžiagų laikymo talpas su dvigubomis sienutėmis;
51.7. turi būti įspėjimo užrašai apie chemines medžiagas ant jų laikymo talpų ir durų į patalpas, kuriose laikomos ir naudojamos cheminės medžiagos;
51.8. kalkių laikymo talpyklos, jų pripildymo ir kalkių ėmimo įranga turi būti sandari (iš jos negali dulkėti kalkės) ir pažymėta gerai matomais užrašais;
51.9. kalkių pieno maišymo įranga turi būti sandari, o maišymo stebėjimo angos turi būti įrengtos taip, kad negalėtų atsidaryti maišant kalkių pieną;
51.10. darbo vietose (laboratorijose, dirbtuvėse) esantis nedidelis degiųjų, degimą palaikančių, koroziją sukeliančių, nuodingų ir kenksmingų medžiagų kiekis turi būti laikomas savaime užsidarančiose ir užsirakinančiose spintose;
51.11. kenksmingos medžiagos (kalkės, korozinės medžiagos) didelėse saugyklose, kaip ir veikiančiose nuotekų valyklose, turi būti laikomos užrakinamuose sandėliuose, aprūpintuose saugos priemonėmis (ugnies gesinimo ir sprogimų išvengimo, vėdinimo, išsiliejusių cheminių medžiagų surinkimo ir kt.);
51.12. turi būti numatytos priemonės išvengti poveikio aplinkai dėl cheminių medžiagų išsiliejimo ar protėkio. Tam gali būti įrengtos specialios avarinės talpos (dubliuojantys požeminiai vamzdynai, rezervuarai dvigubomis sienutėmis, apsauginės sienutės, galinčios sulaikyti 110 % didžiausiame cheminių medžiagų rezervuare laikomų medžiagų tūrio;
51.13. turi būti įrengti jutikliai, signalizuojantys apie protėkį iš cheminių medžiagų laikymo talpų.
52. Pūdytuve išsiskiriančios dujos turi būti surenkamos ir panaudojamos arba sudeginamos, bet ne išleidžiamos į aplinką.
53. Nors nuotekų valymo technologijos negali visiškai sustabdyti kvapo atsiradimo nuotekų valykloje, tačiau reikia suprojektuoti, pastatyti ir prižiūrėti nuotekų valyklą taip, kad kvapo atsiradimas būtų minimalus.
54. Kvapo sumažinimo galimybės turi būti nagrinėjamos planuojant ir projektuojant nuotekų valyklą, o vėliau – eksploatuojant ją.
55. Kvapui nuotekų valykloje atsiradimui ir sklidimui sumažinti reikia:
55.1. neleisti nuotekoms tapti pūvančiomis. Tai pirmiausia galima pasiekti sprendžiant nuotekų surinkimo klausimus;
55.2. parinkti tokius nuotekų valymo procesus, kurie leistų išvengti stipraus kvapo susidarymo ir sklidimo;
55.3. sumažinti dumblo išbuvimo pirminiuose nusodintuvuose trukmę;
55.4. naudoti technologinę schemą, kurioje nėra pirminių nusodintuvų (pagrindinio kvapų šaltinio) ir naudoti ilgojo aeravimo procesą;
55.5. naudoti procesus, neskleidžiančius (arba beveik neskleidžiančius) kvapo;
55.6. išdėstant nuotekų valyklos įrenginius, stipresnį kvapą skleidžiančius įrenginius statyti keik galima toliau nuo kvapui jautrių aplinkinių rajonų;
55.7. parenkant nuotekų valyklos statybos vietą ir išdėstant jos įrenginius, įvertinti vyraujančių vėjų kryptis ir jų stiprumą. Nuotekų valyklą tikslinga statyti taip, kad kvapai iš jų nebūtų vyraujančių vėjų nešami į jautrius (gyvenamuosius, ligoninių ir maisto įmonių) rajonus;
55.8. išdėstyti įrenginius taip, kad būtų patogu surinkti orą iš kelių kvapo sklidimo šaltinių ir valyti orą bendrame valymo įrenginyje;
55.9. blogą orą (kvapą) surinkti iš vieno šaltinio, išleisti jį į kitą įrenginį, kuriame taip pat susidaro blogas kvapas, o šių kvapų mišinį sudeginti (jei jis degus) arba valyti;
55.10. numatant valyti išsiskiriantį kvapą (ar jų mišinį), reikia įrengti uždarą ertmę, kurioje kvapai būtų surenkami ir tiekiami į oro valymo įrenginius;
55.11. kvapo šaltinio uždengimas, vėdinimas ir valymas sprendžiami kompleksiškai.
56. Nedengta, neuždara jau įrengta nuotekų valykla ar atskiras jos statinys, siekiant slopinti kvapą, gali būti uždengiami jų eksploatavimo eigoje.
57. Dėl savo specifikos (vykstančių technologinių procesų ir patalpų ypatumų) nuotekų valykla yra padidinto pavojaus joje dirbančiųjų sveikatai ir gyvybei zona (ypač jeigu jose pažeidžiami saugos reikalavimai).
58. Nuotekų valykla turi būti suprojektuota, pastatyta ir eksploatuojama taip, kad sudarytų minimalų pavojų joje dirbančiųjų sveikatai ir gyvybei.
59. Nuotekų valykloje padidintas pavojus yra:
59.1. galimybė paslysti ir susižeisti ar net žūti;
59.2. įkristi į uždaras ar gilias technologines talpas;
59.3. uždaros patalpos, į kurias gali patekti pavojingos medžiagos;
59.4. šuliniai ir kameros;
59.5. valymo įrenginių aptarnavimo įranga ir priemonės;
59.6. kėlimo įranga.
60. Padidinto pavojaus objektai yra ribotos (dengtos, uždaros arba įgilintos) ertmės ir konstrukcijos:
60.1. atvirieji ir požeminiai nuotekų ir dumblo kanalai, vamzdynai;
60.2. kabeliai ir laidai;
60.3. vandentakiai;
60.4. ortakiai;
60.5. slėginiai vamzdžiai;
60.6. nutekamieji vamzdynai;
60.7. šachtos, apžiūros šuliniai, dumblo ir jo sunkos surinkimo rezervuarai;
60.8. atviri, dengti ar požeminiai nuotekų rezervuarai;
60.9. slenksčių kameros;
60.10. įtakų ir išvadų konstrukcijos;
60.11. įgilintos arba uždarose patalpose esančios grotos;
60.12. siurblinės;
60.13. dumblo talpyklos ir dengti dumblo tirštintuvai;
60.14. dumblo pūdytuvai;
60.15. dujų rezervuarai;
60.16. uždaros (požeminės) nuotekų valyklos.
61. Nuotekų valykloje pavojų dirbantiems gali sukelti kietosios medžiagos, skysčiai, garai, dujos, bioaerozoliai, mikroorganizmai ir dulkės, ypač esant dideliam jų kiekiui ar koncentracijai.
62. Nuotekų valyklose pavojų darbuotojams gali sukelti išorės veiksniai arba pavojus gali kilti vietoje, vykstant biologiniams procesams (fermentacijai, puvimui ir kt.) arba cheminėms reakcijoms (pvz., susimaišius įvairių sudėčių nuotekoms).
63. Reikalingų sanitarinių ir higieninių patogumų pobūdis ir apimtis priklauso nuo nuotekų valyklos dydžio ir vietos.
64. Nuotekų valykloje pavojų gali kelti:
64.1. dujos ir garai, kurie gali sukelti gaisrą arba sprogimą;
64.2. deguonies stygius ir jo išdavoje – uždusimas;
64.3. toksiškos, koroduojančios, erzinančios, degios arba karštos medžiagos, galinčios kenkti sveikatai dėl kontakto su jomis, sugėrimo per odą arba jos nurijimo, įkvėpus ar patekus į organizmą per žaizdą, įdūrimo vietą;
64.4. pakilęs vandens lygis upėse po intensyvių liūčių ar potvynių;
64.5. mikroorganizmai ir jų mitybos produktai, galintys būti infekcijos priežastimi;
64.6. radioaktyviosios medžiagos.