17 Aug PŪDOMIEJI NUSODINTUVAI SEPTIKAI
Paimta iš “DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.02.05:2004 „NUOTEKŲ VALYKLOS. PAGRINDINĖS NUOSTATOS“ PATVIRTINIMO“
XVIII SKIRSNIS. PŪDOMIEJI NUSODINTUVAI (SEPTIKAI)
956. Tradiciniai individualių namų ir jų grupių nuotekų valymo įrenginiai susideda iš dviejų pagrindinių dalių:pirminio valymo įrenginių ir antrinio valymo įrenginių.
957. Pūdomieji nusodintuvai (septikai) yra pirmoji tradicinės, labiausiai pasaulyje paplitusios, mažų nuotekų kiekių iš individualių namų ir jų grupių valymo sistemos dalis – pirminiai valymo įrenginiai.
958. Individualių namų ir jų grupių tradicinių valymo įrenginių antroji dalis – antrinio valymo sugerdinimu grunte įrenginiai (infiltraciniai įrenginiai).
959. Pūdomieji nusodintuvai (septikai) yra mažo nuotekų kiekio, paprastai nuo gyvenviečių su gyventojų skaičiumi iki
1000 žmonių, mechaninio valymo ir dumblo dalinio apdorojimo anaerobinėse sąlygose įrenginiai.
1000 žmonių, mechaninio valymo ir dumblo dalinio apdorojimo anaerobinėse sąlygose įrenginiai.
960. Pūdomieji nusodintuvai atlieka kelias pagrindines funkcijas:
960.1. išskiria iš nuotekų lengvas, plūdrias priemaišas (riebalus, popierių, pluošto gabaliukus ir pan.) ir sunkesnes, nusėdančias teršalų priemaišas;
960.2. kaupia nusėdusias teršalų sunkesnes priemaišas ir plūdrenas (plūdrias priemaišas);
960.3. pūdo dumblo (nusėdusių priemaišų) organinę dalį anaerobinėje aplinkoje. D4l to sumažėja nuosėdų tūris, į aplinką išsiskiria tirpūs junginiai ir dujos (H2, CO2, NH3, H2S ir CH4), sumažėja nuotekų pradinis užterštumas pagal BDS5, ChDS ir kt. rodiklius.
961. Pūdomuosiuose nusodintuvuose sukauptas, iš dalies perpūdytas dumblas periodiškai (kartą per 0,5 –7 metus) išsiurbiamas ir išvežamas tolesniam apdorojimui arba šalinimui.
962. Pūdomajame nusodintuve iš dalies (mechaniškai) valytos nuotekos toliau valomos biologinio arba kito tipo valymo įrenginiuose arba infiltruojamos (sugerdinamos) į gruntą. Sugerdinimo metu vyksta nuotekų biologinis valymas.
963. Siekiant pagreitinti pūdomajame nusodintuve (septike) išskirtų nuotekų priemaišų (plūdrenų ir dumblo) irimą,gavus valstybinių aplinkosauginių institucijų leidimą, į pūdomąjį nusodintuvą (septiką) gali būti dedami neorganiniai junginiai, organiniai tirpikliai ir biologiniai priedai.
964. Vertinant pūdomajame nusodintuve (septike) sulaikytų priemaišų irimą skatinančių priedų naudojimo galimybę, reikia įvertinti tai, kad priedų panaudojimas gali padidinti mechaniškai valytų nuotekų užterštumą pagal BDS5, drumzlinumą ir tuo sumažinti kitos biologinio valymo grandies efektyvumą, pabloginti valytų nuotekų kokybę, pažeisti nuotekas sugeriančio grunto struktūrą, užteršti gruntinį vandenį.
965. Kadangi valant nuotekas pūdomuosiuose nusodintuvuose pasiekiamas tik dalinis jų išvalymas, po kurio negalima nuotekas išleisti į vandens telkinius, pūdomieji nusodintuvai paprastai būna tik pirmąja nuotekų valymo grandimi (parengtiniu arba pirminiu valymu), po kurio seka antrinis valymas.
966. Pūdomieji nusodintuvai gali būti vienos, dviejų, trijų, keturių kamerų. Dviejų ir daugiau kamerų pūdomieji nusodintuvai vadinami daugiakameriniais septikais.
967. Pūdomojo nusodintuvo bendras darbinis (nuotekomis, o taip pat plūdrenomis ir dumblu) užimamas tūris negali būti mažesnis kaip 2 m3, tačiau kombinuoto tipo gamykliniuose įrenginiuose (pavyzdžiui, pūdomojo nusodintuvo, aeravimo rezervuaro ir antrinio nusodintuvo bloke arba pūdomojo nusodintuvo ir biologinio plėvelinio reaktoriaus bloke) pūdomojo rezervuaro tūris gali būti mažesnis, bet ne mažesnis kaip projektinis vidutinis nuotekų trijų parų debitas (m3).
968. Pūdomojo nusodintuvo darbinis tūris parenkamas projektuojant pagal norimą pasiekti iš nuotekų išsiskyrusio ir nusėdusio dumblo ir plūdrenų perpūdymą.
969. Kai siekiama tik išskirti iš nuotekų dumblą bei plūdrenas ir dažnai jas šalinti (ne rečiau kaip vieną kartą per 0,5–1 metus), pūdomojo nusodintuvo darbinis tūris priimamas lygiu 0,3 m3 vienam aptarnaujamam gyventojui, bet ne mažesnis kaip 3 m3.
970. Kai siekiama geriau perpūdyti išskirtą dumblą ir šalinti jį rečiau (kartą per 1–7 metus), pūdomojo nusodintuvo darbinis tūris priimamas lygiu 1,5 m3 vienam aptarnaujamam gyventojui, bet nemažesnis kaip 6 m3.
971. Eksploataciniu požiūriu optimalus yra toks pūdomojo nusodintuvo tūris, kuris leidžia dumblą iš pūdomojo nusodintuvo šalinti vieną kartą per 4–5 metus.
972. Pūdomojo rezervuaro minimalus darbinis gylis ne turi būti mažesnis kaip 1,20 m.
973. Maksimalus pūdomojo rezervuaro gylis neturi viršyti:
973.1. 1,9 m – kai jo darbinis tūris – 3÷4 m3;
973.2. 2,2 m – kai jo darbinis tūris – 4÷10 m3;
973.3. 2,5 m – kai jo darbinis tūris – 10÷50 m3;
973.4. 3,0 m – kai jo darbinis tūris – didesnis kaip 50 m3.
974. Iki 4 m3 talpos pūdomasis nusodintuvas gali būti iš 2 skyrių, o pirmojo skyriaus tūris turi būti ne mažesnis kaip
2/3 bendrojo darbinio tūrio.
2/3 bendrojo darbinio tūrio.
975. Didesnis kaip 4 m3 darbinio tūrio nusodintuvas turi būti iš 3 skyrių, o pirmojo skyriaus tūris turi būti ne mažesnis kaip 1/2 bendrojo darbinio tūrio.
976. Pūdomojo nusodintuvo, valytų nuotekų išleistuve turi būti įrengtas nuotekų filtras, skirtas apsaugoti kitus valymo įrenginius (nuotekų sugerdinimo laukelius, smėlio, durpių ar putų filtrus) nuo užkimšimo nuotekose liekančiomis kietosiomis dalelėmis.
977. Pūdomojo nusodintuvo nuotekų filtras turi būti lengvai išimamas pravalymui ar pakeitimui.
978. Pūdomieji nusodintuvai turi būti gaminami iš tvirtų, ilgalaikiškų, korozijai atsparių, vandeniui nelaidžių medžiagų (gelžbetonio, stiklopluosčio, plastikų).
979. Parenkant pūdomųjų nusodintuvų gamybai medžiagą, reikia įvertinti tai, kad polietilenas, bėgant laikui ir veikiant statiniam bei dinaminiam krūviams, deformuojasi.
980. Pūdomieji nusodintuvai turi būti bandomi vandens nelaidumui. Iš betono (gelžbetonio) pagaminti pūdomieji nusodintuvai bandomi užpildžius juos vandeniu. Po 30 min. vandens tūrio sumažėjimas juose neturi viršyti 0,1 l/m2vandeniu užpildytos nusodintuvo dalies paviršiaus. Bandant iš kitų medžiagų (stiklopluosčio, plastikų ir kt.) pagamintų pūdomųjų nusodintuvų nelaidumą vandeniui, neturi būti bet kokio vandens lygio pažemėjimo.
981. Pūdomieji nusodintuvai turi būti sukonstruoti ir pagaminti taip, kad eksploatacijos metu jie atlaikytų krūvius:
981.1. užpilamo iškasos grunto;
981.2. vidaus ir išorės hidrostatinius krūvius;
981.3. dinaminius krūvius;
981.4. įvairių įrenginio konstruktyvinių bei technologinių elementų ir įrangos, vamzdynų ir kt.
982. Pūdomojo nusodintuvo naudojimo techninėse charakteristikose turi būti nurodyta:
982.1. gamintojas;
982.2. Europos normų, kurias atitinka pūdomasis nusodintuvas, numeris;
982.3. nominalus nusodintuvo krūvis (kg BDS5/d ar BDS7/d);
982.4. nominalus nusodintuvo pralaidumas (m3 nuotekų per parą);
982.5. naudojimo sąlygos (galimi statiniai ir dinaminiai krūviai, leistina nuotekų sudėtis, jų užterštumas ir kt.);
982.6. pagaminimo data;
982.7. nusodintuvą bandžiusios įstaigos (laboratorijos) pavadinimas;
982.8. nusodintuvo bandymo protokolo numeris.
983. Gamykliniai pūdomieji nusodintuvai turi būti išbandyti sukūrus ir gamintojui pateikus sertifikavimui jų bandomąją partiją, taip pat tikrinami gamykloje jų gaminimo metu.
984. Bandant gamyklinius pūdomuosius nusodintuvus, turi būti tikrinami:
984.1. matmenys;
984.2. nuotekų įlaidai ir išleistuvai, jų sujungimai;
984.3. galimybės apžiūrėti, tikrinti, aptarnauti bei remontuoti įrenginį;
984.4. nusodintuvo nelaidumas vandeniui;
984.5. dumblo laikymo (kaupimo) dalies tūris;
984.6. konstrukcijų būklė;
984.7. nuotekų valymo efektyvumas.
985. Gamyklinių pūdomųjų nusodintuvų kokybė bandoma, vertinama, atestuojama ir kontroliuojama pagal valstybinės sertifikavimo institucijos reikalavimus.
986. Statytinių pūdomųjų nusodintuvų kokybė vertinama vadovaujantis „Mažų nuotekų kiekių tvarkymo laikinuoju reglamentu“ [7.3.12.].
987. Gamyklinių ir statytinių pūdomųjų nusodintuvų veikimo efektyvumo kontrolė vykdoma vadovaujantis „Mažų nuotekų kiekių tvarkymo laikinuoju reglamentu“ [7.3.12.].