UAB VANDENS EKSPERTAI +370 672 66228 info@vandens-ekspertai.lt
DIRBAME VISOJE LIETUVOJE
Nuotekų valymo būdai

Nuotekų valymo būdai

Mechaninio valymo įrenginiuose yra sulaikomi stambiausi ir sunkiausi nuotekų teršalai. Mechaninio valymo įrenginiai – grotos, smėliagaudės, sėsdintuvai.

Nuotekų valymui naudojami tokie būdai:

  • Mechaninis valymas;
  • Biologinis valymas;
  • Cheminis valymas.

Grotose sulaikomos stambiausios priemaišos (lapai, popieriaus gabalai ir pan.).

Smėliagaudėse, sumažėjus juose nuotekų tėkmės greičiams, nusėda smėlis, žvyras, dalis sunkesnių organinės kilmės priemaišų.

Sėsdintuvuose nusėda smulkesnės grunto dalelės, sunkesnės organinių ir mineralinių priemaišų dalelės.

Mažų gyvenviečių mechaniniam valymui naudojami septikai, dviaukščiai sėsdintuvai, vertikaliniai ir horizontaliniai pirminiai sėsdintuvai.

Visuose šiuose minėtuose įrenginiuose vyksta pirminis nuotekų valymas. Jo metu, naudojant mechanines priemones ir gravitacijos principą, iš nuotekų išskiriamos didesnių matmenų priemaišos ir kitos priemaišos, kurios, pratekant valymo įrenginiuose nuotekoms nedideliu greičiu, 1,5 – 2 h bėgyje gali nusėsti ant įrenginių rezervuarų dugno. Likusias smulkesnes, lengvesnes priemaišas išskirti sėsdinimo principu būtų sunku. Tam reiktų ilgo nuotekų pratekėjimo įrenginiuose laiko, pernelyg didelių sėsdinimo rezervuarų. Nuotekų mechaninio valymo metu išskiriama apie 20 – 50 %, nuotekų teršalų. Likusių smulkesnių ir lengvesnių teršalų išskyrimui panaudojami mikroorganizmai. Jie naudoja mitybai likusius organinius teršalus. Vyksta nuotekų biologinis valymas.

Biologiniam nuotekų valymui panaudojami mikroorganizmai, kurių yra ir gamtinėje aplinkoje. Tai aerobiniai (gyvenantys aplinkoje, kurioje yra deguonies) ir anaerobiniai (gyvenantys aplinkoje, kurioje nėra deguonies) mikroorganizmai. Nuotekų biologinio valymo įrenginiuose jiem sudaromos palankios mitybos ir dauginimosi sąlygos.

Naudojami intensyvaus ir ekstensyvaus valymo įrenginiai.

Intensyvaus nuotekų valymo aeraciniuose įrenginiuose, tiekiant kompresoriais mikroorganizmų gyvavimui reikalingą deguonį ir intensyviai maišant nuotekas, susidaro labai palankios sąlygos vystytis aerobiniams mikroorganizmams, jiems daugintis ir kauptis. Aeraciniai įrenginiai – aerotankai, aerokanalai, aerooksidatoriai ir kt. Juose susidaro aktyvusis dumblas, – aerobinių mikroorganizmų ir nuotekų teršalų dalelių kuokštės, naudojančios savo mitybai, gyvybinei veiklai organinius teršalus ir juos skaidančios. Jų pagalba vyksta nuotekų organinių teršalų skaidymas į vandenį, anglies dvideginį, nitratus ir kt.

Aktyviojo dumblo kuokštės biologinio valymo procese yra pakibusioje būklėje, maišomos su nuotekomis, todėl toks valymo būdas yra vadinamas biologiniu valymu nefiksuotais (neprisitvirtinusiais) mikroorganizmais.

Kita intensyvaus biologinių valymo įrenginių grupė – biofiltrai (biologiniai filtrai). Jų rezervuaruose yra stambiagrūdė filtruojanti įkrova (akmens skalda, šlakas, plastmasiniai elementai ir kt.). Pratekant per įkrovą nuotekoms, ant jos gabalų formuojasi aerobiniai mikroorganizmai – biologinė plėvelė, atliekanti nuotekų biologinį valymą. Čia biologinis valymas vyksta prisitvirtinusiais (fiksuotais) mikroorganizmais, todėl toks valymo būdas vadinamas valymu fiksuotais mikroorganizmais.

Intensyvaus biologinio valymo užima nedaug vietos, yra kompaktiški.

Ekstensyvaus valymo įrenginiuose nėra sąlygų mažame tūryje susikaupti didelėms aerobinių mikroorganizmų masėms, todėl jie užima ženkliai didesnę teritoriją.

Ekstensyvių biologinių valymo įrenginių grupei priklauso filtracijos laukai, filtracijos šuliniai, augaliniai (nendrių ir švendrų) filtrai, smėlio ir žvyro filtrai, biologiniai (neaeruojami) tvenkiniai.

Filtravimo įrenginiuose vyksta ekstensyvus biologinis valymas fiksuotais aerobiniais ir anaerobiniais mikroorganizmais, prisitvirtinusiais prie grunto (smėlio, žvyro) dalelių, o biotvenkiniuose – pakibusioje būklėje esančiais nefiksuotais mikroorganizmais.

Biologinis valymas minėtuose įrenginiuose vadinamas antriniu valymu.

Biologinio valymo įrenginiuose pasiekiamas nuotekų išvalymas iki 90 – 98 %.

Kai kada, norint pasiekti aukštesnį nuotekų išvalymo lygį, naudojamas ir tretinis (papildomas) valymas. Dažniausiai, jis vyksta valant nuotekas papildomose valymo grandyse (įvairių tipų filtruose, biotvenkiniuose, aerotvenkiniuose).

Nuotekų mechaninio ir biologinio valymo metu iš nuotekų išskiriamas dumblas. Jį, prieš naudojant (tręšimui, teritorijų rekultivavimui ir kt.), būtina apdoroti (pūdyti, sausinti, nukenksminti).

Biologinio valymo metu žūsta daug nuotekose esančių patogeninių (ligas sukeliančių) mikroorganizmų, tačiau labai daug jų išlieka. Todėl kai kada valytos nuotekos dezinfekuojamos (nukenksminamos) – chloru, ultravioletiniu švitinimu ir kt.

Kai kada naudojamas cheminis nuotekų valymas. Jis atliekamas po mechaninio nuotekų valymo. Cheminio valymo metu į nuotekas dedami skiediniai su juose ištirpintais chemikalais. Tais atvejais turime mechaninį-cheminį valymą.

Cheminio valymo metu cheminės medžiagos reaguoja su nuotekų teršalais. Dėl to jie sukimba kuokštėmis, nusėda ant rezervuaro dugno ir pašalinami.

Mechaninis-cheminis valymas yra paplitęs kai kuriose Skandinavijos ir kitose šalyse. Jis yra sudėtingesnis techniniu požiūriu, gali būti brangesnis už biologinį valymą. Lietuvoje jis beveik nenaudojamas.

Sekančiuose šio darbo skyriuose pateikiama detalesnė informacija apie mažose gyvenvietėse naudojamus mechaninio ir biologinio valymo procesus ir įrenginius.

Daugiau info rasite apie oraputes: http://nuotekuvalymoirenginiaikainos.lt/oraputes/

  • 2013-08-17
  • 0 Komentarai
Komentarai